Vakar teko apsilankyti LIDL. Įspūdžių daug, tad visais skubu
pasidalinti. Prie parduotuvės Kalvarijų gatvėje atvykome jau vakare ir mūsų
naivios viltys, kad jau nebus eilių, buvo greitai sudaužytos į šipulius. Prie
parduotuvės įėjimo gražiai rikiavosi žmonių eilė. Nesu mėgėjas stovėti eilėse,
bet smalsumas visgi nugalėjo. Ir labai gerai, nes pirmas įspūdis yra žiauriai
apgaulingas. Eilė judėjo greitai ir po maždaug 10 min buvome įleisti į
parduotuvę.
Žmonių viduje buvo daug, su vežimėliais prasilenkti
sudėtinga, o pati parduotuvė maža. Tačiau kainos nustelbia viską. Nesu iš tų
žmonių, kurie seka kainas parduotuvėse labai tiksliai, bet čia įėjus aiškiai
matai – viskas žymiai pigiau. Pasirinkimas nėra didelis – kai kurių produktų
yra tik po vieną rūšį, daugybės žymių prekinių ženklų nėra, bet tai kas yra –
už labai gerą kainą. Yra ir lietuviškų produktų, tiesa dauguma jų – su LIDL
prekybos centro prekiniais ženklais. Į vežimėlį kroviau negailėdamas laiko
kainų skaičiavimui. Pamenu, paskutinį kartą taip jaučiausi JAV, kuomet su pirmu
gautu atlyginimu užklydau į Walmart‘ą ir supratau – visko autobusu nusivežti iki namų nepavyks. Pirmą kartą po daugybės laiko šį jausmą buvo galima pajusti ir čia
Lietuvoje.
Nededu jokių specifinių kainų ar produktų sąrašų, tiesiog
pasakysiu, kad pirkinių krepšelis, kurį vos gali panešti su sviestu, sūriu,
mėsa, pienu, varške ir kitais ne pačiais pigiausias produktais man kainavo apie
20 EUR. Dar prieš savaitę už panašų krepšelį kitoje parduotuvėje būčiau
išleidęs tikrai ne mažiau 35 EUR. Nauda - akivaizdi.
Apie eiles ir laiko sąnaudas. Nors laukėme prie durų, dar
prie kasų, tačiau galiausiai visas apsipirkimas užtruko apie 45 min. Itin greitai
dirbančios kasos (Lietuvoje neregėtas vaizdas), į maišelius produktus
kraunančios darbuotojos ir nemokamai duodami maišeliai – pasijauti kaip
normalioje Vakarų parduotuvėje. Viešumoje buvo daug pasakyta apie vargšus žmones stovinčius
eilėse, netaupančius savo laiko ir pan., tačiau palyginus su kitų prekybos
centrų kainomis sutaupymas gaunasi toks didelis, kad tikrai apsimoka pastovėti
tose eilėse. Netikiu, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kurių 25 minutės yra vertos 15 EUR. Tuo labiau, kad su eilėmis yra susitvarkoma tiesiog pavydėtinai. Netgi atvirkščiai, būtent LIDL nepaisant antplūdžio jautiesi kaip
pirkėjas, skirtingai nei kituose „normaliuose“ lietuviškuose prekybos
centruose. Kitas malonus momentas - visi stovintys eilėse ir laukiantys prie kasų akivaizdu atėjo nusiteikę išvysti eiles, todėl nėra jokio didelio burbėjimo, visi mandagūs ir elgiasi gražiai.
Aš iš pradžių buvau kiek skeptiškas LIDL atžvilgiu, tačiau jeigu
jis ir toliau išliks toks, koks yra atidarymo dienomis, be jokios ironijos –
tai bus geriausias įvykis Lietuvoje pastaruosius metus. Aš labai tikiuosi, kad
LIDL Lietuvoje padarys tokį perversmą, kokį padarė TELE2 atėjimas. Atsirado normali konkurencija ir rinka.
Panašu, kad bent jau artimiausiu metu seniesiems prekybos
centrams atkeliauja ne pačios geriausios dienos. Šiek tiek tragikomiškai atrodo Maximos
komunikacija LIDL atsidarymo dieną – „pas mus pirkėjų netgi padaugėjo“. Tiesa,
šaltiniai sako, kad kai kuriose parduotuvėse tą dieną apyvarta buvo net 42
proc. mažesnė nei paprastai tokią dieną.
Galima tik palinkėti, kad LIDL
padarytų Lietuvoje tai, ko per tiek metų nesugebėjo Konkurencijos taryba ir kitos valstybinės institucijos –
sukurti laisvą rinką tarp prekybos centrų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą