Kaip Račas interneto dorovę saugojo

Apie šią istoriją jau turbūt girdėjo visi. Prasidėjusi socialiniuose tinkluose, ji galiausiai persikėlė į “didžiąją spaudą” ir net “didžiąją politiką”. Štai socialdemokratai paskelbė esantys labai įžeisti, kad jų lyderis ir tautos numylėtinis buvo pavadintas “prietaisu”, ir ketinantys artimiausiu metu nuspręsti kaip čia elgtis su tuo nusidėjeliu Algiu Ramanausku-Greitai. Dar daugiau, toks BNS direktorius Artūras Račas nusprendė nusiųsti skundą Žurnalistų etikos inspektoriui, motyvuodamas tuo, kad Metų Idioto titulas jam buvo paskirtas nepelnytai. Kiti Ramanausko sąrašo nominantai nusprendė nepateisinti jų įtraukimo į jį ir pasielgti protingai – nesikišti į šią istoriją.

Socialdemokratų nepasitenkinimas šioje istorijoje bent iš dalies yra suprantamas. Kiekvienas asmuo turi teisę į politinę satyrą, tačiau juoktis iš asmens išvaizdos yra žema. Juoktis iš Butkevičiaus ekonomikos suvokimo (ar nesuvokimo) – pateisinama ir net būtina, tačiau šaipytis iš jo išvaizdos – nesolidu. Bet sprendžiant iš atsakymų žiniasklaidai, socialdemokratai jaučiasi per prievartą įtraukti į šią istoriją. Jeigu tai būtų likę “Facebook’o” rėmuose, tikriausiai jų reakcijos sulaukę nebūtume. Tačiau šio ginčo “atsiradimas” pirmuose interneto portalų puslapiuose juos pastatė į nepatogią poziciją – nereaguoti negalima, tačiau ir pati reakcija tik suteikia papildomą reklamą Ramanausko įrašui.  

Už šią istoriją socialdemokratai turėtų būti dėkingi tokiam Artūrui Račui, be kurio pagalbos A. Ramanausko tekstas jau būtų buvęs pamirštas pačią pirmąją naujųjų metų dieną. Juk prieš Račo tekstą, įrašas turėjo vos kelis šimtus “like” ir net ištikimiausiems Ramanausko skaitytojams nepasirodė esantis vertas Nobelio literatūros prizo. Komunikacijos pradmenys sako, kad nėra nieko blogiau, kuomet žinia yra ignoruojama. Tačiau tikriausiai Račas yra slaptas Ramanausko gerbėjas (kaip Gražulis – tikrasis homoseksualų gynėjas Seime) ir niekaip negalėjo leisti šiam įrašui išnykti interneto platybėse.

Praėjusiais metais oficialiai pripažintas neetišku žurnalistu, Račas šiemet susapnavo, kad jam skirta šventa misija apginti interneto dorovę. Kaip privaloma senam komunistui, Račas nusprendė, kad geriausia išeitis – sudaryti liaudies kenkėjų sąrašą. Pagal visas totalitarinių valstybių tradicijas, šis sąrašas yra nuolat pildomas pateikiant kuo daugiau informacijos apie kiekvieną įrašytą asmenį. Tiesa, laikai iš tikrųjų keičiasi. Dabar norint būti išbrauktam iš šio sąrašo tereikia atsiprašyti interneto dorovės, t.y., paties Račo.

Bet tikriausiai normaliems skaitytojams kils klausimas, kodėl žmogus paviešinęs kito asmens nedorybes susilaukia tiek pylos? Juk atrodytų, kad pagrindinis blogietis čia – Algis Ramanauskas, o vargšas Račas tik nekaltas pilietis. Bet sukilęs interneto priešiškumas iš tikrųjų rodo kai ką kitą. Jau vien faktas, jog žmonės atvirai teigiantys, kad nepalaiko Ramanausko įrašo, labai nori būti įrašyti į Račo sąrašą, demonstruoja autorių esant pačioje prasčiausioje padėtyje “taip” demonstruoti savo pilietiškumą. Tai žmogus, kuris savo žodžiais ir veiksmais įrodė, kad yra labiausiai nusipelnęs būti tame sąraše su visais Ramanausko necenzūriniais žodžiais.

Jūs paklausite, apie ką aš čia? O gi apie paties Račo įrašus, už vieną iš kurių jis ir pelnė neetiško žurnalisto titulą. Posakis byloja, kad kaip šauksi, taip ir atsilieps. Račo atvejis tai kuo puikiausiai patvirtina. Štai praėjusių metų rugsėjo 23 d. įraše (visus juos galima rasti archyve) jis diagnozavo prezidentei senatvinį marazmą. Lyg ir nieko labai baisaus, tik aštrus ir kandus žurnalistas skleidžiantis savo nuomonę. Bet kadangi šis įrašas susilaukė nedidelio dėmesio, tai jau spalio 3 d. jis pasiūlė visiems Lietuvos katalikams “Užsikruškite. Geriausiai – negyvai”. Ne tik oficialiai Katalikų Bažnyčiai buvo skirtas šis pasiūlymas, bet ir visiems tikintiesiems. Šiame įraše Račas pareiškė esantis šiuolaikinės civilizacijos gynėjas ir žmogus, kuriam “bendrasis gėris” yra viso labo “savo nuomonės primetimas, aklas įniršis, nulis proto ir dar mažiau tolerancijos”.

Tačiau kadangi katalikai Lietuvoje nėra musulmonai, tai niekas niekaip Račui ir neatsakė. Buvo duotas durniui kelias. Tačiau tokiais atvejais problema yra ta, kad jeigu jau įleisi kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus ji užlips. Taip atsitiko ir Račo atveju. Lapkričio 12 d. Račas nusprendė rėžti iš visų jėgų. Savo tinklaraštyje pareiškęs, kad Audrius Bačiulis yra  “apsišlapinęs ir prasigėręs politinis sienlaikraščio “Veidas” politinis propagandistas” (kalba netaisyta). Vėliau dar pridūrė – “šlapimo nelaikantis prostitutas”. Kliuvo ne tik Bačiuliui, bet ir Matoniui, kuris vėliau ir kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją. Pastaroji po tokio Račo reveranso nusprendė jį įvardinti, kaip neetišką žurnalistą. Visai švelni bausmė, po tokio išsiplūdimo viešoje erdvėje (tiesa, vėliau jis aiškino, kad tai nėra “tikra” viešoji erdvė, o ir pats žodis “prostitutas” nėra jau toks įžeidžiantis).

Bet stebuklų šiame gyvenime būna. Lapkričio viduryje Račui žodis “prostitutas” nepasirodė esantis įžeidus, tačiau jau sausio pradžioje žodis “idiotas” jam labai užkliuvo. Tikriausiai po LŽLEK sprendimo Račas nusprendė atsiversti į doros kelią. Bet kaip būna su visais atsivertėliais, paprasto susilaikymo nuo nepagarbių žodžių jam neužteko. Nusprendė jis dar tapti ir dorovingiausiu interneto vartotoju, griežtai sekančiu kiekvieno iš mūsų pasisakymus “Facebook’e” bei preciziškai juos registruojančiu “sąrače”.

Taigi interneto reakcija į Račo bandymus “registruoti nedorėlius” buvo daugiau nei adekvati. Aiškiai buvo parodyta, net ir tų, kurie nepritaria Ramanausko pasisakymui, kad žmogus kuris anksčiau pats pasižymėjo, kaip nesugebantis išsireikšti be įžeidinėjimų, turėjo mažiausią moralinę teisę staiga tapti teisuoliu. Visi jo veiksmai – tai greičiau vidutinio amžiaus krizę išgyvenančio vyriškio bandymai pasirodyti esančiu vis dar svarbiu ir aktualiu veikėju šioje visuomenėje, kurio kažkokie “šoumenai” neturi teisės įžeidinėti. Įžeisti kitus – tai speciali ir neliečiama vienam Račui deleguota teisė. Kiekvienas kuris mano kitaip ir nesutinka su jo nuomone - bus įtrauktas į “sąračą”.