Vladimiras Putinas yra žmogus, kuris kalbėdamas
mėgsta pajuokauti. Pavyzdžiui, 2006 m. Dūmoje jis pasakė: “Rusijos moderni
užsienio reikalų politika yra grįsta pragmatizmo, nuspėjamumo ir tarptautinės
teisės viršenybės principais”. Reikia būti visiškai nesusipažinusiam su
šiuolaikinės Rusijos užsienio politikos realijomis, kad būtų galima patikėti
šiais žodžiais. Todėl tuomet, kai praėjusių metų gruodį Putinas paskelbė
suteiksiantis pilietybę vienam garsiausių prancūzų Gerard’ui Depardieu,
daugelis tokius jo žodžius palaikė dar viena viešųjų ryšių akcija.
Kaip tik tuo metu Depardieu buvo labai supykęs
ant naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande dėl ištesėtų rinkiminių
pažadų. Norėdamas pasirodyti esantis tikrų tikriausias socialistas, Hollande
buvo pažadėjęs, kad visi gaunantys per metus daugiau kaip milijoną eurų bus
apmokestinti 75 proc. pajamų mokesčiu. Depardieu, o kartu ir dalis kitų turtingų
prancūzų, nusprendė, kad to jau per daug ir viešai pareiškė persikeliantys gyventi
į kaimyninę Belgiją, kurioje gyventojų pajamų mokestis yra vos 60 procentų.
Tačiau vakar Putinas vis dėlto pasirašė dekretą
kuriuo garsiam prancūzui buvo suteikta Rusijos pilietybė. Prezidento atstovas
pareiškė, kad Depardieu paprašė Rusijos pilietybės ir ji jam buvo suteikta atsižvelgiant į jo nuopelnus šiai šaliai.
Naudojama formuluotė pilietybės suteikimui
pagrįsti visai suprantama. Kiekvienas sprendimas turi būti bent jau teoriškai
pagrįstas. Juk tai Putino, Rusijos prezidento sprendimas, o ne Volodios iš
Novosibirsko. Tačiau problema ta, kad šiuo atveju Depardieu tikrieji nuopelnai
Rusijai yra tie, kurių pati Rusija nenorėtų labai plačiai reklamuoti. Tad
oficialus pranešimas spaudai turi tokią labai įdomią formuluotę: “Depardieu
filmavosi daugybėje didelių filmų bei atliko nemažai svarbių vaidmenų,
įskaitant Rasputino vaidmenį. Ir nors filmas nebuvo rodomas čia, tačiau pats
personažas yra itin ryškus ir inovatyvus”.
Tik pagalvokite, pasirodo Rusijos pilietybę
galima gauti už vieną paprastą vaidmenį. Ir dar tokiame nieko neišsiskiriančiame
tik televizijai skirtame filme. Ir net nebūtina tą filmą parodyti
Rusijoje. Pilietybės suteikimas, aišku, visiškai nesusijęs su keliais kitais
įdomiais faktais.
Spalio mėnesį Depardieu lankėsi Grozne,
Čečėnijos sostinėje, kur jis susitiko su šios Rusijos srities vadovu Ramzanu
Kadyrovu. Kartu jie džiugiai paminėjo 194-ąsias sostinės metines. Paminėjo jie
taip gerai, kad pats Depardieu buvo nufilmuotas šaukiantis miniai maišyta
prancūzų-rusų kalba “Šlovė Groznui! Šlovė Čečėnijai! Čečėnija yra stipri! Šlovė
Kadyrovui!”. Viešnagei pasibaigus Kadyrovas pakvietė Depardieu apsigyventi
Grozne. Kol kas Depardieu šio kvietimo nepriėmė.
Dar daugiau, Depardieu sutiko vaidinti
vyriausiosios Uzbekistano prezidento Islamo Karimovo dukters Gulnaros kuriamame
filme. Lyg to nebūtų gana, savo laiške Rusijos prezidentui Depardieu dėkodamas
už suteiktą pilietybę staiga prisiminė, kad jis turi nepaprastai stiprius
ryšius su Rusija. Depardieu teigimu, jis žavisi Rusija, jos žmonėmis, istorija,
rašytojais, kadangi jo tėvas buvo komunistas, kuris klausydavosi Maskvos
radijo. Vienu žodžiu – tikras Putino numylėtinis.
Tikriausiai Hollande prieš rinkimus net
negalėjo pagalvoti ką 75 procentų tarifas gali padaryti su žmonėmis. Pasirodo,
būtent tiek reikėjo apmokestinti garsųjį Gerard’ą Depardieu, kad jis pavirstu
rusu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą